Žaliosios obligacijos tampa prieinamos ir smulkiems investuotojams: kaip įvertinti riziką ir naudą

Žaliosios obligacijos iš nišinio produkto tapo viena sparčiausiai augančių tvarių investicijų krypčių.

Vis daugiau projektų, susijusių su atsinaujinančia energetika ir energiniu efektyvumu, finansuojami būtent taip, o dalis jų prieinama ir paprastiems gyventojams.

Kas yra žaliosios obligacijos

Žaliosiomis vadinamos obligacijos, kurių lėšos skiriamos aiškiai apibrėžtiems aplinkosaugos projektams.

Dažniausiai tai saulės ir vėjo elektrinės, efektyvesni pastatai, viešojo transporto modernizavimas ar taršos mažinimo sprendimai.

Paprastam investuotojui žalioji obligacija daugeliu atvejų veikia taip pat, kaip įprasta.

Emitentas įsipareigoja periodiškai mokėti palūkanas ir nustatytą dieną grąžinti pagrindinę investuotą sumą.

Pagrindinis skirtumas – surinktos lėšos turi būti panaudotos tik tam tikro tipo projektams.

Šią prievolę paprastai prižiūri nepriklausomi vertintojai ir investuotojams teikiamos ataskaitos apie projektų eigą.

Kaip įvertinti riziką ir grąžą

Nors žaliosios obligacijos skamba patraukliai, jos nėra automatiškai saugios.

Pagrindinė rizika išlieka ta pati – ar emitentas ateityje sugebės vykdyti įsipareigojimus ir laiku mokėti palūkanas.

Prieš investuodami visada įvertinkite emitento kredito reitingą, finansinius rezultatus ir veiklos istoriją.

Jei emitentas mažai žinomas, svarbu suprasti, iš kokių veiklų jis uždirba ir kokiomis aplinkybėmis gali susidurti su sunkumais.

Žaliosios obligacijos nebūtinai siūlo didesnę grąžą už tradicines.

Kai kuriais atvejais palūkanų norma gali būti net šiek tiek žemesnė, nes dalis investuotojų sutinka priimti mažesnę grąžą mainais už teigiamą poveikį aplinkai.

Vis dėlto, investuotojui svarbiausia palyginti konkrečius pasiūlymus tarpusavyje.

Jei dvi panašios rizikos obligacijos siūlo skirtingą palūkanų normą, verta klausti, iš kur kyla tas skirtumas.

Kokios žaliosios obligacijos prieinamos gyventojams

Smulkūs investuotojai žaliosiomis obligacijomis dažniausiai gali domėtis per prekybos vertybiniais popieriais platformas ar fondus.

Dalis emisijų listinguojama biržose, todėl jas galima nusipirkti kaip ir paprastas obligacijas.

Augant rinkai, atsiranda ir specializuotų investicinių fondų, kurie investuoja tik į žaliąsias ar plačiau – tvarias obligacijas.

Toks sprendimas leidžia išskaidyti riziką, tačiau atsiranda fondo valdymo mokesčiai.

Pastaraisiais metais dalis emisijų išleidžiama ir mažesnėmis nominaliomis sumomis.

Tai atveria kelią dalyvauti rinkoje net tiems investuotojams, kurie gali skirti tik kelis šimtus ar kelis tūkstančius eurų.

Lietuvoje žaliosios obligacijos siejamos ir su atsinaujinančios energetikos projektais.

Gyventojai, investuojantys į tokias obligacijas, dažnai prisideda prie saulės ar vėjo elektrinių plėtros regione.

Kaip išvengti „greenwashing“ rizikos

Su populiarumu atsiranda ir vadinamoji „greenwashing“ rizika, kai projektai pristatomi kaip žali, nors realus poveikis aplinkai abejotinas.

Todėl investuotojams svarbu neapsiriboti tik reklaminiais šūkiais.

Atidžiai skaitykite emisijos dokumentus: kaip tiksliai apibrėžiama, kam bus naudojamos lėšos.

Rimtesni emitentai aiškiai nurodo kriterijus, stebėsenos mechanizmus ir numatomas ataskaitas investuotojams.

Tarptautiniai standartai ir principai padeda rinkoje užtikrinti skaidrumą, tačiau jie patys savaime negarantuoja kokybės.

Visada verta patikrinti, kas vertino emisiją, kokią patirtį turi šie vertintojai ir kokias metodikas taiko.

Kaip žaliosios obligacijos tinka jūsų portfeliui

Žaliosios obligacijos gali tapti dalimi platesnio investicijų portfelio, bet neturėtų jį visiškai pakeisti.

Subalansuotas portfelis paprastai apima skirtingų tipų obligacijas, akcijas ir grynųjų pinigų dalį.

Jei jūsų tikslas – ne tik finansinė grąža, bet ir poveikis aplinkai, galima nusistatyti, kokią dalį portfelio skirsite tvarioms investicijoms.

Pavyzdžiui, pradėti nuo 10–20 proc. ir vėliau, įgijus patirties, šią dalį koreguoti.

Prieš priimdami sprendimus, įsivertinkite ir savo likvidumo poreikius.

Obligacijos dažnai turi nustatytą trukmę, o pardavimas antrinėje rinkoje ne visada bus paprastas ar palankus.

Gerai apgalvotos žaliosios investicijos gali prisidėti ir prie finansinių tikslų, ir prie tvaresnės aplinkos.

Tačiau tam reikia tokio pat kruopštaus pasirengimo ir analizės, kaip ir renkantis bet kurį kitą finansinį instrumentą.