Jauni lietuviai išmaniose programėlėse investuoja tūkstančius. Kaip neperdegti?

Vis daugiau jaunų lietuvių pradeda investuoti per išmaniąsias programėles, dažnai nuo kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Patogi prieiga prie rinkų vilioja, tačiau kartu didėja rizika priimti skubotus ir brangiai kainuojančius sprendimus.

Kas traukia į investavimo programėles?

Pradėti investuoti per telefoną šiandien lengviau nei bet kada anksčiau.

Užtenka atsisiųsti programėlę, patvirtinti tapatybę ir pervesti keliasdešimt eurų.

Daugelis programėlių siūlo vadinamąjį mikroinvestavimą.

Tai galimybė įsigyti dalines akcijų dalis, kai nedidelė suma paskirstoma keliems vertybiniams popieriams.

Jaunus žmones traukia ir žaidimo elementai.

Gražios grafikos, pranešimai apie pasiektus tikslus, lengvai suprantamos diagramos sukuria įspūdį, kad investavimas yra paprastas ir greitas.

Tačiau toks supaprastinimas gali sudaryti klaidingą saugumo jausmą.

Vertybinių popierių kainos kinta, o nuostoliai yra realūs, net jei investuotos sumos atrodo nedidelės.

Didžiausios rizikos pradedantiesiems

Viena dažniausių klaidų – investuoti remiantis emocijomis ir socialiniais tinklais.

Akcijų pirkimas vien todėl, kad apie jas kalba pažįstami ar nuomonės formuotojai, dažnai baigiasi nusivylimu.

Kita rizika – per didelė koncentracija į vieną sektorių ar įmonę.

Jei visa suma nukreipiama, pavyzdžiui, tik į technologijų bendroves, vieno segmento nuosmukis gali smarkiai sumažinti viso portfelio vertę.

Pradedantieji dažnai neįvertina ir mokesčių.

Nors kai kurios programėlės siūlo prekybą be komisinio mokesčio, uždirbtam pelnui taikomi mokesčiai valstybei, o dažni sandoriai gali padidinti bendras išlaidas.

Dar viena grėsmė – svertiniai produktai ir itin rizikingi instrumentai.

Jie gali atrodyti patrauklūs dėl galimo didelio pelno, tačiau nuostoliai tokiais atvejais gali būti daug didesni už pradinę investiciją.

Kaip atsirinkti patikimą programėlę?

Renkantis investavimo programėlę, pirmiausia svarbu įsitikinti, ar paslaugos teikėjas yra prižiūrimas priežiūros institucijų.

Reikėtų pasitikrinti, ar tarpininkas turi licenciją ir aiškiai nurodo, kur saugomos kliento lėšos ir vertybiniai popieriai.

Naudinga atkreipti dėmesį į kainyną.

Reikia įvertinti ne tik prekybos komisinius, bet ir valiutos keitimo, sąskaitos administravimo, pinigų išsiėmimo mokesčius.

Svarbu ir tai, kaip lengvai prieinamos rizikos atskleidimo ataskaitos ir kiti dokumentai.

Jei visa informacija slepiama smulkiu šriftu ar sunkiai randama, tai gali būti įspėjamasis ženklas.

Patikimos programėlės paprastai siūlo edukacinį turinį.

Trumpi gidai, paaiškinimai apie skirtingus produktus ir rizikos lygius padeda sąmoningiau priimti sprendimus.

Pirmieji žingsniai: nuo biudžeto iki plano

Prieš pradedant investuoti, verta įvertinti savo finansinę padėtį.

Pirmiausia reikėtų sukaupti bent kelių mėnesių būtinų išlaidų rezervą ir tik tada galvoti apie rinkas.

Specialistai dažnai rekomenduoja investavimui skirti tik tą dalį pajamų, kurią prireikus būtų įmanoma prarasti nesukeliant finansinės krizės.

Praktinis orientyras – pradėti nuo, pavyzdžiui, 5–10 proc. mėnesinių pajamų ir vėliau koreguoti pagal patirtį.

Dar vienas svarbus žingsnis – nusistatyti tikslus ir laikotarpį.

Investavimas būstui po dešimties metų ir trumpalaikė spekuliacija reikalauja skirtingų strategijų bei rizikos tolerancijos.

Pradedant verta rinktis kuo paprastesnius ir skaidresnius produktus.

Daugelis investuotojų pirmiausia domisi plačiais rinkos indeksus sekančiais fondais, nes jie išskaido riziką tarp daugelio įmonių.

Galiausiai reikėtų sąmoningai riboti programėlių daromą emocinį spaudimą.

Nuolatinis kainų tikrinimas ir impulsyvūs sprendimai dažnai pakenkia labiau nei trumpalaikiai rinkos svyravimai.

Investavimas per telefoną gali tapti patogiu įrankiu kuriant finansinę ateitį.

Tačiau tam reikia ne tik kelių paspaudimų ekrane, bet ir aiškaus plano, disciplinos bei supratimo, kokią riziką prisiimate.