Kodėl vis daugiau lietuvių renkasi skolinimąsi tarpusavyje? Ką būtina žinoti apie rizikas ir mokesčius

Lietuvoje tyliai auga tarpusavio skolinimosi mastas – žmonės vis dažniau skolinasi ne iš bankų ar kredito įstaigų, o iš pažįstamų, giminaičių ar per įvairias skelbimų platformas.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patogus ir pigesnis sprendimas, tačiau netvarkingai sutvarkyti susitarimai gali baigtis prarastais pinigais, sugadintais santykiais ir ginčais teisme.

Kas yra skolinimasis tarpusavyje?

Tarpusavio skolinimasis – tai situacija, kai fiziniai asmenys vieni kitiems suteikia paskolas be finansų tarpininkų.

Dažniausiai tai būna paprastas susitarimas žodžiu ar trumpa žinutė telefone, tačiau teisiškai tai yra lygiai tokia pati paskola kaip ir iš banko.

Pastaraisiais metais atsirado ir daugiau skaitmeninių platformų, kuriose žmonės skolina ir skolinasi tiesiogiai vieni iš kitų.

Nors tokios sistemos dažnai žada didesnes palūkanas investuotojams ir mažesnes palūkanas skolininkams, jos reikalauja gerai suprasti sutarties sąlygas ir riziką.

Didžiausios finansinės ir teisinės rizikos

Dažniausia klaida – skolinti ar skolintis be jokios rašytinės sutarties, pasikliaujant tik žodiniu susitarimu ir pasitikėjimu.

Kol viskas vyksta sklandžiai, problemų nematyti, tačiau konfliktui kilus įrodyti susitarimo turinį tampa labai sunku.

Rašytinėje paskolos sutartyje turi būti aiškiai nurodyta skolos suma, grąžinimo terminas, palūkanos, delspinigiai ir atsiskaitymo tvarka.

Be to, būtina fiksuoti faktinį pinigų perdavimą – bankiniu pavedimu su aiškia paskirtimi arba bent jau pasirašant skolos raštelį grynais perduotų pinigų atveju.

Kita rizika – per didelės ar nesąžiningos palūkanos.

Lietuvos teisėje nustatyta, kad palūkanos negali būti akivaizdžiai neprotingos, o pernelyg dideli mokesčiai ir delspinigiai gali būti teismo sumažinti arba pripažinti negaliojančiais.

Reikia atkreipti dėmesį ir į psichologinę riziką.

Nesumokėtos ar vėluojančios draugų ar giminaičių skolos dažnai ilgus metus apkrauna santykius, sukelia konfliktus šeimos šventėse ir bendrose situacijose.

Kada būtina sudaryti sutartį?

Teisininkai rekomenduoja rašytinę sutartį sudaryti visada, kai suma didesnė nei keli šimtai eurų.

Praktikoje verta sutartį turėti ir dėl mažesnių sumų, jei grąžinimo terminas ilgesnis ar susitariama dėl palūkanų.

Sutartį galima parengti pagal viešai prieinamus pavyzdžius, tačiau svarbu ją pritaikyti konkrečiai situacijai.

Didelėms sumoms ar sudėtingesnėms sąlygoms verta pasikonsultuoti su teisininku – tai kainuos mažiau nei būsimas ginčas teisme.

Papildomą saugumą suteikia notarinis sutarties tvirtinimas arba vekselis.

Tokiu atveju, skolininkui nevykdant įsipareigojimų, kreditorius gali greičiau pradėti priverstinį išieškojimą, nebesiginčydamas dėl pačios skolos fakto.

Mokesčiai ir pajamų deklaravimas

Skolinantis be palūkanų, dažniausiai mokesčių prievolių neatsiranda, tačiau didelės sumos gali kelti klausimų dėl pajamų kilmės.

Jei gyventojas gauna palūkanas už suteiktą paskolą kitam asmeniui, tai yra apmokestinamos pajamos, kurias reikia deklaruoti.

Būtina atskirti skolinimą asmeniniams poreikiams ir nuolatinį pinigų skolinimą pelno siekiant.

Jei skolinimas tampa sisteminga veikla, mokesčių administratorius gali tai vertinti kaip ekonominę veiklą, kuriai taikomi griežtesni reikalavimai.

Renkantis tarpusavio skolinimo platformas taip pat reikėtų pasidomėti, kaip jose apmokestinamos palūkanos ir ar suteikiama pagalba deklaruojant pajamų mokesčius.

Nepaisant to, galutinė atsakomybė už teisingą deklaravimą tenka pačiam gyventojui.

Kaip saugiai skolintis ir skolinti?

Prieš skolindami pinigus, įvertinkite, ar galite sau leisti jų neatgauti ir kaip tai paveiktų jūsų finansinį saugumą.

Skolinti galima tik tuos pinigus, kurių praradimas nesukeltų rimtų problemų jūsų šeimos biudžetui.

Verta pasidomėti ir skolininko įsipareigojimais kitur – ar jis jau neturi kitų paskolų, įsiskolinimų, ar nefigūruoja skolininkų sąrašuose.

Nors privataus skolinimo atveju tokia informacija ne visada lengvai prieinama, jos paieška gali padėti išvengti neatsakingo skolinimo.

Skolininkui svarbu objektyviai įvertinti savo galimybes grąžinti skolą, ypač jei sutariama dėl palūkanų ar trumpų terminų.

Priešingu atveju neformali paskola artimam žmogui gali tapti ne mažesne našta nei kreditas iš finansų įstaigos.

Tarpusavio skolinimasis gali būti lankstus ir patogus būdas greitai gauti lėšų ar uždirbti iš palūkanų.

Tačiau tai veikia tik tada, kai abi pusės elgiasi kaip atsakingi kredito sutarties dalyviai, o ne tik kaip draugai ar pažįstami.